„Tai grupė įkrautų dalelyčių, kurios iki šiol nebuvo pastebėtos”, – teigia Tomas Hill’as iš Rice Universiteto Hiustone, Teksaso valstijoje.
„Cassini” erdvėlaivis, pasiekęs Saturno sistemą 2004 m., atskleidė, kad nedidelis, apledėjęs palydovas Enceladas išleisdavo skystą geizerį. Išmetamus kamuolius sudarė vandens garai, taip pat mikrometro dydžio dulkių kruopelytės.
2009 m. „Cassini“ išmetamoje medžiagoje atrado kitką: nanometro dydžio dalelytes, kurių kiekviena turėjo elektros krūvį. Tai reiškė, jog dujų kamuolys buvo galingas plazmos šaltinis, tam tikras medžiagos pavidalas, kuriame teigiamai ir neigiamai įkrautos dalelytės atskirai juda aplink. Atrodo, kad Enceladas trykšta didžiąja plazmos dalimi magnetiniame burbule arba magnetosferoje, kuri supa Saturną.
Tačiau buvo neaišku kaip dalelytės įgavo krūvius. Dabar, po trijų priartėjimų prie planetos, per kuriuos „Cassini” plazmos detektoriai galėjo ištyrinėti nanodaleles, Hill’as ir jo kolegos mano turintys atsakymą.
Saulės ultravioletinė šviesa išplėšia elektronus iš dujų ir kitų medžiagų kamuolyje, sukurdama laisvų elektronų debesį. Kai neįkrautos nanodulkelės palieka Enceladą ir juda per įkrautą debesį, jos surenka maždaug po vieną elektroną plazmai sukurti.
Hill’o teigimu, tai reiškia, kad plazmos sandara yra pakankamai neišsivysčiusi. Daugelis plazmų susideda iš teigiamų jonų, kurie turi masę, arba neigiamų laisvųjų elektronų, kurie beveik neturi masės. Šiuo metu didžiąją masės dalį sudaro neigiamai įkrautos dalelės.
„Taip keičiamas pagrindinis plazmos funkcionavimas. Tačiau norėdami sužinoti kokiu būdu, mes dar turėsime palaukti kol „Cassini“ vėl praskries greta dujų kamuolių artimiausių metų bėgyje“ – teigia Hill‘as.
(No Ratings Yet)
Loading...