NASA Spitzer teleskopas užfiksavo didelį kometų kiekį, krintantį į tolimą Eta Corvi žvaigždės sistemą. Toks procesas yra labai panašus į tą, kurį išgyveno mūsų Saulės sistema prieš kelis milijardus metų. Manoma, kad šio proceso metu į Žemę buvo atneštas vanduo bei kitos medžiagos, reikalingos gyvybei susiformuoti.
Šio periodo metu, kometos ir kiti į ledą sušalę kūnai atskrieja iš išorinės saulės sistemos bei krenta į joje esančias planetas. Tokie krituliai suformavo didžiulius kraterius mūsų mėnulyje bei į kosmosą pakėlė didžiulius dulkių debesis.
Spitzer teleskopas užfiksavo didelį dulkių debesį apie netoliese esančią Eta Corvi žvaigždę. Šis dulkių debesis yra panašiu atstumu, kaip ir Žemė nuo Saulės, todėl mokslininkai mano, kad ten įvyko susidūrimas tarp į Žemę panašios planetos ir kometos.
Eta Corvi sistema yra tokio pat amžiaus, kaip ir Saulė kometų bombardavimo metu.
Astronomai infraraudonaisiais spinduliais ištyrė dulkių debesį apie šią žvaigždę bei aptiko vandens ledo, organinių medžiagų bei uolienų. Tokios medžiagos galėjo atsirasti tik iš kometos.
Manoma, kad daug didesnis dulkių debesis, esantis Eta Corvi sistemos pakraštyje, yra šių kometų šaltinis. Šis dulkių žiedas yra 150 kartų didesniu atstumu nuo Eta Corvi, nei Žemė nuo Saulės. Mūsų Saulės sistema turi panašų objektą, žinomą kaip Koiperio juosta, kurioje susiformuoja ledinės bei uolingosios kometos.
Žemę kometos liovėsi bombarduoti prieš 3,8 milijardo metų. Manoma, kad šio bombardavimo metu į žemę buvo atneštas vanduo bei anglis.
Išanalizavę Eta Corvi sistemą, astronomai tikisi perprasti, kokią įtaką kometos ir kiti objektai padarė mūsų Žemei gyvybės atsiradimo procese.
(No Ratings Yet)
Loading...