Nepaisant fakto, kad moterys gyvena ilgiau nei vyrai, dailiosios lyties atstovių smegenys, atrodo, sensta greičiau. Kokia to priežastis? Tikriausiai, labai įtemptas gyvenimas.
Kai žmonės sensta, kai kurie genai tampa aktyvesni, tuo tarpu kiti – ne. Žmogaus smegenyse šie pokyčiai gali būti stebimi per „transkriptomas“ – RNR molekules, kurios nurodo genų aktyvumą per ląstelių populiaciją.
Bioinformatikas Mehmetas Somelis ir jo kolegos iš Kalifornijos universiteto Berklyje palygino 55 skirtingo amžiaus vyrų ir moterų smegenų „transkriptomas“. Jie nustebo kai aptiko senėjimo metu atsirandantį genų aktyvavimo ir dezaktyvavimo modelį, kuris greičiau progresuoja pas moteris, nei pas vyrus. Tai buvo ypač akivaizdu priekinės smegenų žievės dalyje.
„Tai priešprieša to, ko mes tikėjomės iš pradžių,“ – teigia Somelis, kuris mokslinį tyrimą atliko Šanchajaus biologijos mokslų institutuose Kinijoje. Jis teigia, kad atsižvelgdami į faktą, jog moterų gyvenimo trukmė ilgesnė, mokslininkai tikėjosi pamatyti lėtesnius ar vėlesnius su senėjimu susijusius smegenų pokyčius.
Somelio komanda palygino daugiau kaip 13 000 genų reiškinius keturiose smegenų srityse. Vienoje zonoje – viršutiniame kaktiniame vingyje – jie rado 667 genus, kurie skirtingai pasireiškė vyrų ir moterų senėjimo procesuose. Iš jų 98% buvo nukreipti į greitesnį moterų senėjimą. Kai kurie iš šių genų pokyčių anksčiau buvo susieti su bendru pažinimo suprastėjimu ir degeneracinėmis ligomis.
Streso kupinas gyvenimas
Vis dėlto, lyčių skirtumai nebuvo vienodi tarp visų moterų. Maždaug pusėje moterų buvo pastebimi pagreitėję, su amžiumi susiję pokyčiai. Mokslininkai teigia, kad tai siejasi su aplinkiniais faktoriais, o ne biologiniais. Somelis teigia: „Didesnis streso krūvis gali varyti moterų smegenis į greitesnį senėjimo procesą.“ Jo komanda aptiko preliminarų pagrindą šiai teorijai tiriant beždžiones, kai stresas sukeldavo panašius pokyčius jų smegenų transkriptomose.
Sindi Šanon Veikert iš Neurologijos mokslinių tyrimų instituto Australijoje, Sidnėjuje, teigia, kad pirminiai rezultatai yra įdomūs, bet ryšys su stresu yra tik teorinis. Ji teigia, kad tai padėtų išsiaiškinti ar žmonės turėjo kitų sveikatos sutrikimų mirties atveju, kurie paveikė smegenų transkriptomą. Ji pabrėžia, kad stresas yra vienintelė šių padarinių priežastis. Pavyzdžiui, uždegimas gali paskatinti panašius genetinius pokyčius.
Artimiausias eksperimentas, kurį Somelis planuoja, yra streso padarinių tyrimas graužikų smegenų transkriptomoje. Jis taip pat norėtų palyginti streso ir su amžiumi susijusių neurodegeneracinių ligų modelius skirtingose kultūrose, kur moterų vaidmuo yra kitos. „Lygybė ir didesnių teisių suteikimas galėtų pagerinti moterų sveikatą ateityje.“
(No Ratings Yet)
Loading...