Stringanti skaitmeninės televizijos plėtra Lietuvoje

Pradėjus diegti skaitmeninę televiziją Varėnos rajono gyventojai skundžiasi gaunantys nekokybišką vaizdą.

Gyventojai taip pat mato mažiau nei keturiolika lietuviškų programų.

Paslaugos teikėjai sako esą tokiose miškingose vietovėse, kad vaizdas netrūkinėtų, gyventojams teks kelti iki 15 metrų antenas, praneša LTV „Panorama“.

Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, Senovės kaime, gyvenantis Danielius Mickevičius sako, jog tam, kad galėtų žiūrėti diegiamą skaitmeninę televiziją, išbando jau trečią specialų priedėlį. Tačiau ir trečią kartą pakeitus priedėlį lietuviškų programų kokybė nepagerėjo – vaizdas dažnai trūkinėja, nėra ryškus. Daug geriau D. Mickevičius mato aštuonias kaimynės Baltarusijos transliuojamas programas.

„Labai aukštai reikia anteną kelti. Bet mane nuramino – lapai nukris, o tada jau geriau rodys. Na, gerai, lapai nukris, šalčiai ateis, o pavasarį vėl lapų bus, o ką daryti tada? Reikia ir miškus iškirsti, ar ką?“, – piktinasi Senovės kaimo gyventojas D. Mickevičius.

Jis sako ne kartą kvietęs specialistus iš Lietuvos radijo ir televizijos centro. Jie atvyko su visa laboratorija, siūlė įrengti ne žemesnę nei 15 metrų anteną. Tuomet vaizdas būtų kokybiškas.

Iškelti aukštas antenas teks ne tik Senovės kaimo gyventojams, bet ir toliau nuo Lietuvos–Baltarusijos sienos esantiems Puvočių, Dubininko, Šklėrių kaimo gyventojams.

„Antena turi būti 15–17 m aukščio. Tiek metrų antenos mes nesugebėsime iškelti, reikia atramų ir panašiai“, – sakė Vytautas Martišius, Varėnos rajono Šklėrių kaimo gyventojas.

Varėnos rajono Dubininko kaimo gyventojas Juozas Gaidys taip pat piktinosi prasta matomų kanalų kokybe. „Gyvename apie 20 km nuo Baltarusijos sienos. Prastai rodo, nes sodyba yra dauboje. Iš vienos pusės krantas, iš kitos pusės taip pat. Antena pakelta į tokį aukštį, kad daugiau jau kelti nebegalime“, – kalbėjo J. Gaidys.

Lietuvos radijo ir televizijos centro vadovai sako, kad skaitmeninę televiziją dabar gali matyti daugiau nei 95 proc. šalies gyventojų. Tačiau pripažįsta, kad miškingiausiame Varėnos rajone problemų yra.

„Aišku, fizikos mes neapgausime, sklidimo sąlygas lemia reljefas, atstumas nuo siuntimo stoties ir kiti faktoriai. Jeigu bloga antena, blogai pastatyta, blogai parinkta jos jungtis – aišku, jog vaizdo nebus“, – teigė Vilius Zlotkus, Lietuvos radijo ir televizijos centro eksplotacijos direktorius.