Britų mokslininkai sukūrė kompiuterinę programą, identifikuojančią nuotraukų pakeitimus, padarytus
„Photoshop“ ir kitomis skaitmeninių atvaizdų redagavimo programomis.
Nepriekaištingai tobulos įžymybių nuotraukos blizgių žurnalų viršeliuose slepia didesnius ar mažesnius nufotografuotų žmonių išvaizdos trūkumus. Kartais skirtumas tarp originalios nuotraukos ir išspausdintos žurnale ar laikraštyje būna toks drastiškas, kad pasipiktinę skaitmeninio manipuliavimo atvaizdų turiniu būdais stengiasi internete paskelbti neredaguotas aktorių, dainininkų bei kitų įžymybių fotografijas.
Tačiau dabar skaitmeninis nuotraukų retušavimas bus kur kas rizikingesnis: Dortmuto koledžo (D. Britanija) profesorius Hany Faridas ir jo kolega Ericas Kee sukūrė programinę įrangą, perspėjančią vartotojus, kokiu mastu buvo pakeista originali nuotrauka siekiant užmaskuoti žmogaus išvaizdos trūkumus.
Pasak „Dailymail.co.uk“, mokslininkų sukurta programa analizuoja „Photoshop“ ar kitais skaitmeninių atvaizdų redagavimo įrankiais padarytus pakeitimus ir nurodo, kokiose vietose jie buvo padaryti ir koks buvo jų „intensyvumas“. Redagavimo mastą programa vertina balais nuo 1 iki 5. Žemiausias balas reiškia, kad nuotraukoje buvo padaryti nežymūs, o didžiausias – esminiai pakeitimai. Vertinimo sistema atsižvelgia į geometrinius nuotraukų turinio pokyčius, pavyzdžiui, kojų pailginimą, liemens susiaurinimą, bei fotometrinius redagavimo ypatumus, pavyzdžiui, odos spalvos keitimą, raukšlių ir spuogų pašalinimą, celiulito užmaskavimą.
Išanalizavę 468 originalių ir suredaguotų nuotraukų rinkinį mokslininkai sukūrė supaprastintą matematinį pokyčių apibūdinimą. Juo remiantis buvo sukurtas algoritmas, atskleidžiantis, kaip smarkiai nuotrauka buvo pakeista, sakoma pranešime.
„Masinis nerealistinių ir nesaikingai pagražintų atvaizdų paplitimas siejamas su mitybos sutrikimais ir vyrų, moterų bei vaikų nepasitenkinimu savo kūnais“, – teigia programos kūrėjai. Pasak jų, imtis šio sumanymo paskatino reklamos ir spaudos, piktnaudžiaujančios atvaizdų keitimo galimybėmis, poveikis vaikų ir paauglių lūkesčiams, siejamiems su savo pačių išvaizda. Tobuli vyrų ir moterų, žvelgiančių į mus iš žurnalų ir laikraščių puslapių bei interneto tinklalapių kūnai nepilnavertiškumo kompleksą skiepija ir nekritiškai mąstantiems suaugusiesiems, sakoma pranešime.
Šaltinis: balsas.lt