Naujausi tyrimai rodo, kad susikaupusios vaikystės nuoskaudos padidina tikimybę, kad asmuo taps užgauliotoju. Tačiau, vaikystės negandos neturi žymios įtakos individo agresijai prieš gyvūnus. Mičigano universiteto tyrėjai, bendradarbiaudami su keturiais universitetais, konstatavo, kad užgauliojimas ir agresija gyvūnams yra siejama su antisocialiniu elgesiu: įsivėlimu į fizinius konfliktus, mokyklos nelankomumu, melavimu ir vagystėmis.
Užgauliojimas gali būti psichologinis smurtas arba vertimas kitą asmenį daryti nemalonius darbus, kurie yra per sunkūs arba pavojingi, fizinis smurtas bei grasinimai. Faktoriai, kurie dažniausiai yra susiję su žiauriu elgesiu su gyvūnais pasireiškia asmenims, kurie: dažnai keikiasi bei įžeidinėja, gyvena su artimaisiais, kurie buvo įkalinti, patiria seksualinę prievartą.
„Bendra vaikystės išgyvenimų našta turi stiprų poveikį polinkiui užgaulioti kitus“, – teigė socialinio darbo profesorius Brian Perron. Tyrėjai atliko apklausą, kurios duomenimis 1968 respondentai prisipažino susidūrę su užgauliojimu, 475 žmonės konstatavo smurtavę prieš gyvūnus, o apie 32 tūkst. žmonių nepatyrė užgauliojimo ir nereiškė agresijos gyvūnams.
Apklausos duomenimis, žmones, kurie visą gyvenimą patyrė užgauliojimus ir smurtaudavo prieš gyvūnus dažniausiai sieja šios savybės: jie yra vyriškos lyties, vieniši, žemesnio išsilavinimo ir gauna mažesnes pajamas. Lyginant dvi amžiaus grupes: 18 – 34 metų ir 35 ir vyresnius, pastarieji pasižymėjo mažesniu užgauliojimu ir smurtu prieš gyvūnus. Be to, apklausa parodė, kad žmonės visą gyvenimą vartojantys alkoholį arba narkotines medžiagas turi didesnį polinkį į užgauliojimą ir smurtą prieš gyvūnus.
(No Ratings Yet)
Loading...