dujinės planetos

Anot Hugh Wilson ir kolegų iš Burkhard Militzer Berkley universiteto, Jupiterio, didžiausios saulės sistemos planetos, branduolys lydosi. Mokslininkai padarė šią išvadą atkurdami Jupiteryje egzistuojančias sąlygas bei atlikę kvantinius mechaninius skaičiavimus. Tyrėjai aiškina, kad dėl dujų, milžiniška planeta turi reliatyviai mažą branduolį, sudarytą daugiausia iš geležies, uolienų ir ledo. Jupiteris yra įsitvirtinęs skystame vandenilyje ir helyje, […]

Saulė iš savo sistemos galėjo išmesti kitą planetą, kad apsaugotų žemę. Tokia hipotezė buvo iškelta po mažųjų objektų Koiperio juostoje analizės ir dėl mėnulio kraterių gausos. Šios užuomenos leidžia spėti, kad didžiųjų planetų orbitos buvo dinamiškai nestabilios, kai Saulės sistema buvo 600 milijonų metų amžiaus. To pasekoje didžiosios planetos ir mažesni kūnai nutolo vienas nuo […]

Naujausi tyrimai atskleidžia, kad daugiausia kietųjų planetų susiformuoja aplink metalais prisotintas žvaigždes. Taip pat tokio tipo planetų daugiau atrandama aplink nedidelės masės žvaigždes. Tai gali būti svarbus žingsnis, ieškant gyvybės formų už Žemės ribų. Astronominiu požiūriu, visi cheminiai elementai, sunkesni už helį, yra vadinami metalais. Šie metalai susiformavo pirmykščių žvaigždžių sprogimo kaip supernova metu. Mokslininkai […]