Trečiadienį astronomai pranešė, kad atrado naują tarpinių juodųjų skylių rūšį, kuri galbūt padės išaiškinti,
kaip galaktikose susiformavo didžiulės masės ir tankio dariniai, į save įtraukiančios net šviesą.
Jų atradimas – ESO 243-249 galaktikos pakraštyje aptikta juodoji skylė, kurios masė daugiau nei 500 kartų viršija Saulės masę – aprašytas naujausiame britų mokslinio žurnalo „Nature“ numeryje.
Pagal dydį ji yra per vidurį tarp supermasyvių juodųjų skylių, kurių masė gali milijardus kartų viršyti Saulės masę, ir santykinių „mažylių“, kurių masė už Saulės masę didesnė nuo 3 iki 20 kartų.
Juodoji skylė yra viena iš stipriausių Visatos jėgų. Tai koncentruotas gravitacijos laukas, kurio trauka tokia stipri, kad jai negali atsispirti net šviesa.
Manoma, jog žvaigždžių masės juodosios skylės susiformavo iš didelės masės žvaigždžių „agonijos“. Tačiau vis neprieinama bendros išvados, kaip susiformavo supermasyvios juodosios skylės, kurios slypi galaktikų, įskaitant ir Paukščių taką, centre.
„Viena iš teorijų teigia, jog supermasyvios juodosios skylės susiformavo susijungus tarpinės masės juodosioms skylėms“, – pasakė tyrimui vadovavęs astrofizikas Seanas Farrellas iš Lesterio universiteto (Didžioji Britanija).
„Tačiau norint patvirtinti šią teoriją, visų pirma reikia rasti įrodymų, jog tarpinės juodosios skylės tikrai egzistuoja.“
Kadangi juodosios skylės neskleidžia šviesos, tarpinės juodosios skylės egzistavimas ir dydis buvo nustatytas pasitelkus išskirtinai skvarbius Europos orbitinio teleskopo „XMM-Newton“ rentgeno spindulius.