Tyrimas parodė, kad juodieji lokiai sugeba skaičiuoti

Dauguma žmonių, dirbę su juodaisiais lokiais, yra linkę manyti, kad šie gyvūnai – ganėtinai sumanūs, pavyzdžiui, lyginant su šunimis ar katėmis; kiti, kurie matė meškas kažką veikiant, pvz. cirke važiuojant vienračiu, tam pritaria. Tačiau, nors ir keista, iki šiol buvo atlikta labai mažai faktinių tyrinėjimų, siekiant išsiaiškinti juodųjų lokių vietą gyvūnų karalystėje pagal jų intelektą. Šiuo metu pora tyrinėtojų Jungtinėse Valstijose nusprendė ištirti nelaisvėje gyvenančius juoduosius lokius, kad pamatytų kuom jie skiriasi nuo kitų gyvūnų atskirdami tam tikrus dalykus.

Mokslininkų sugalvotas bandymas buvo labai paprastas. Du juodieji lokiai buvo mokomi žiūrėti į dvi grupes taškelių ir nurodyti kurioje grupėje taškų buvo mažiau. Dar vienas lokys buvo mokomas daryti priešingai, t.y. parodyti, kurioje grupėje taškų buvo daugiau. Kaip paaiškėjo, visos trys meškos buvo nepaprastai gabios dėl gebėjimo skaičiuoti taškelius kiekvienoje grupėje, palyginti juos tarpusavyje, ir reaguoti taip, kaip buvo nurodyta, o taip pat suprasti kurioje grupėje taškų buvo daugiau, kurioje – mažiau.

Lokiai taip pat gerai pasirodė atskirdami abi grupes, dėl to komanda juos apibūdino kaip lygiaverčius ne žmonių giminės primatų gebėjimuose. Tai visai neblogai, žinant, kad šis gyvūnas – atsiskyrėlis. Prieš analizuodami meškas, dauguma tyrinėtojų padarė išvadą, kad gebėjimas skaičiuoti buvo kažkas, kas išsivystė tarp gyvūnų, suformuodamas vienos ar kitos rūšies socialines grupes. Išskyrus tai, kad, būdami jauni ir auginami motinų, lokiai linkę bastytis vieni. Taigi, mokslininkams dar reikės permąstyti kaip arba kodėl gyvūnų smegenys išvysto galimybę skaičiuoti, arba bent jau atpažinti kuri grupė turi kažko daugiau ar mažiau.

Norėdami įsitikinti, kad meškos tikrai siekia savo tikslo, tyrinėtojai pakeitė taškelių dydį, ir erdvę, kuri supo juos, tokiu būdu užtikrindami, kad gyvūnai nespėliojo. Po kelių pakeitimų, mokslininkai įsitikino, kad vienintelis būdas, meškoms pasirenkant tinkamą grupę, buvo taškų suskaičiavimas. Taškai buvo judinami, norint suklaidinti lokį, tačiau eksperimento metu pasirodė, jog lokys tapo dar tikslesnis. Nėra tikėtina, kad meškos iš tikrųjų skaičiuoja taškus, ir, tiesą sakant, pati tyrinėtojų komanda neatrodo tuo įsitikinusi. Dauguma mokslininkų apibūdina tai kaip sudėtingesnį gebėjimą palyginti.