Tie patys stiprūs vaistai, kurie prailgino gyvenimus daugybei žmonių sergančių ŽIV, turi savo kainą – insulino poveikio mažinimas, kuris gali sukelti diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas.
Mokslininkai iš Vašingtono Universiteto nustatė, kodėl tai atsitinka. Jų atliktas tyrimas parodo, kad ŽIV proteazės inhibitorius tiesiogiai kišasi į organizmo cukraus kiekio kraujyje reguliavimą. Tai veda prie atsparumo insulinui, būsena, kai organizmas pagamina pakankamai insulino, tačiau jo nepanaudoja tinkamai.
Šis patvirtinimas paskatins potencialiai saugesnių antivirusinių vaistų gamybą.
Paul Hruz, profesoriaus asistentas pediatrijos ir ląstelių biologijos medicinos mokykloje, kartu su komanda atrado, kad pirmosios kartos proteazės inhibitoriai, įskaitant vaistą ritonavirą, blokuojantį GLUT4 – tai baltymas, kuris transportuoja gliukozę iš kraujo į kūno ląsteles. Tai padidina cukraus kiekį kraujyje – diabeto požymis.
“Mūsų laboratorijoje nustatyta, kad vienas iš nepageidaujamų šių vaistų poveikių yra blokavimas gliukozės transportavimo, tai viena iš svarbiausių insulino veikimo savybių,” – sako Hruz. “Dabar kai mes nustatėme pagrindinį mechanizmą, mes bandysime kurti naujus vaistus, kurie gydytu ŽIV, bet nesukeltu diabeto.”
Hruz laboratorija padarė atradimą su pelėmis, kurioms trūko GLUT4 baltymo. Kai mokslininkai davė pelėms vaisto ritonaviro, šis nepadarė jokio poveikio gliukozės toleravimui. Tačiau, kai jie vaistą davė sveikoms pelėms, jų kraujo gliukozės kiekis padidėjo labai greitai, taip parodydamas, kad vaistas sumažina gliukozės toleranciją ir skatina atsparumą insulinui.
Šis atradimas mokslininkams padės geriau suprasti gliukozės nešėjų vaidmenį sergant 2 tipo diabeto ŽIV neigiamiems pacientams.
(No Ratings Yet)
Loading...