Vandens Mėnulyje daugiau negu Sacharos dykumoje

Viename iš Mėnulio Pietų ašigalio rajone esančių kraterių sušalusio vandens yra daugiau,

nei Sacharos dykumoje, pranešė NASA.

Šis atradimas stiprina viltį, kad ateityje Mėnulyje bus galima pastatyti nuolat veikiančią gyvenamąją bazę, praneša „Space.com“.

NASA mokslininkai atliko šešis naujus kosminio zondo LCROSS, 2009 m. spalio 9 dieną tyčia sudaužyto Mėnulio paviršiuje, išmestos medžiagos tyrimus. Šis NASA kosminis zondas buvo nukreiptas į Mėnulio Pietų ašigalyje esantį „Cabeus“ kraterį. Netrukus po to, kai buvo gauti duomenys apie smūgio metu išmestos medžiagos cheminės sudėties tyrimus, NASA pranešė, kad šiame krateryje aptiktos didžiulės vandens ledo sankaupos.

Visa eilė naujų LCROSS smūgio metu gautų duomenų tyrimų atskleidė išsamesnį šio eksperimento rezultatų vaizdą: dabar NASA mokslininkai praneša „Cabeus“ krateryje radę ir anglies viendeginio, amoniako, metano, gyvsidabrio ir sidabro. Pabrėžiama, kad visi naujieji tyrimai, kurių rezultatai skelbiami šios dienos žurnalo „Science“ numeryje, patvirtino krateryje esant didelį vandens ledo kiekį.

Nustatyta, kad vandens ledas sudaro apie 5,6 proc. visos „Cabeus“ kraterio dugne esančio grunto masės. Tai reiškia, kad šis krateris yra maždaug du kartus drėgnesnis už Sacharos dykumą, tvirtina LCROSS programos mokslinis vadovas Tony Colaprete’as.

„Tai siurprizas, – pareiškė NASA Ameso tyrimų centre dirbantis mokslininkas. – Jis turės didelį poveikį mūsų supratimui apie vandens ir kitų lakių medžiagų paplitimą Mėnulyje“.

Pasak leidinio, tokia didelė vandens ledo koncentracija Mėnulio krateriuose lengvai šokiravo mokslininkus. „Man vis dar sunku tai įsisamoninti, – „Space.com“ sakė T. Colaprete’as. – Pasirodo, Mėnulyje yra vietų, kurios drėgnesnės už kai kurias vietas Žemėje, o tai išties šaunu.“

Be to, NASA mokslininkai nustatė, kad vandens ledas Mėnulyje yra palyginti grynas. Tai buvo nustatyta po LCROSS įsirėžimo registruojant ledo kristalus. Jeigu jie būtų susimaišę su Mėnulio grunto dulkėmis, spektrometro registruojamas vandens ledo kristalų signalas būtų nusilpęs per maždaug 20 sekundžių. Tačiau jis truko net 4 minutes.

„Kad ledo kristalų signalas tęstųsi ilgiau nei 1 minutę, tai turi būti 80 arba 90 proc. grynumo ledas. Priešingu atveju kristalai saulės šviesoje išgaruotų“, – aiškino T. Colaprete’as.

Be to, pasak jo, mokslininkus nustebino ir kitų medžiagų „Cabeus“ kraterio dugne įvairovė. Po LCROSS smūgio virš Mėnulio paviršiaus iškilusio nuolaužų debesies sudėtį tyręs NASA Mėnulio palydovas LRO nustatė, kad krateryje yra vandenilio, anglies monoksido, metano, amoniako, gyvsidabrio, kalcio, magnio ir sidabro. Visos šios medžiagos sudarė stebėtinai didelę kraterio dugne esančio grunto dalį. Pataikymo vietoje maždaug iki 20 proc. išmestos medžiagos buvo ne dulkės, o lengvieji metalai, ledas ir lakiosios medžiagos, sakoma pranešime.

Tiesa, ne visi Mėnulio regionai yra tokie “drėgni” – vieni iš naujausių Mėnulio grunto pavyzdžių tyrimai rodo, jog yra net ir labai sausų regionų.