NASA erdvėlaivis „Dawn“ (liet. „Aušra“) jau keturis metus keliauja į asteroidą „Vesta“ ir galimai rado planetą. Vesta buvo atrasta prieš du šimtmečius, tačiau iki „Dawn“ ekspedicijų, buvo traktuojama kaip neaiškus, neryškus, vidutinio dydžio uolingasis kūnas. Dabar, moderni erdvėlaivio įranga gali atskleisti tikrąjį šio senovinio pasaulio kompleksiškumą.
„Mes matome milžiniškus kalnus, slėnius, kalvas, uolas, įdubas, ruožus, įvairių dydžių kraterius ir lygumas“, – teigė Chris Russell, „Dawn“ vyriausiasis tyrėjas iš UCLA. „Vesta nėra paprasčiausias uolos gabalas. Tai pasaulis su turtinga geochemine istorija. Ji sukaupsi neįtikėtiną istoriją!” Asteroidas yra toks kompleksiškas, kad Russell su savo kolegomis jį praminė „mažiausia žemiška planeta“.
Vesta turi geležinį branduolį, o jos paviršiaus tyrimai rodo, kad asteroidas yra patyręs „diferenciaciją“. Diferenciacijos procesas prasideda kai aktyvios planetos vidus taip įkaista, kad pradeda lydytis, suskirstydamas planetos medžiagas į sluoksnius. Lengvos medžiagos sukyla į paviršių, tuo tarpu sunkiosios medžiagos, kaip geležis ir nikelis, nugrimzta į planetos centrą. Su šiuo procesu susidūrė šios žemiškos planetos: Merkurijus, Marsas, Venera ir Žemė. Tyrėjai tiki, kad šie procesai vyko ir Vestoje.
Vestos istorija prasidėjo prieš 4.57 milijardų metų, kai iš pirmykščio saulės ūko pradėjo formuotis saulės sistemos planetos. Susidarius Jupiteriui, jo stipri gravitacija išjudino medžiagas, esančias asteroide. Vesta buvo jauna planeta, jos „augimą“ sutrikdė Jupiteryje vykstantys procesai. Tirpstant Vestos branduoliui, lengvesnės medžiagos kilo į paviršių, suformuodamos vulkanus, kalnus bei lavos išsiliejimus. „Vestos lygumos yra panašios į Havajų paviršių, kuris yra po išsiliejimo ant paviršiau sukietėjusi bazaltinė lava“,- teigė Russell.
(No Ratings Yet)
Loading...