Panašu, kad viena skaudžiausių žmonijos rykščių – vėžys – artimiausiu metu gali būti pričiuptas. Britų mokslininkai atrado geną, kuris padeda vėžiui plisti žmogaus organizme, ir teigia, kad, tokį geną užblokavus tam tikrais vaistais, būtų galima užkirsti kelią daugeliui ligos atmainų, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Tyrimus, apie kuriuos kalbama šiame pranešime, vykdo ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto tyrėjai.
Rytų Anglijos universiteto mokslininkai teigia, kad jų atradimas leis per ateinantį dešimtmetį sukurti naujų vaistų, padėsiančių sustabdyti vėžį jau išplitus metastazėms, kai vėžinės ląstelės būna pasklidusios po visą kūną.
Žurnale „Oncogene“ paskelbtose tyrimo išvadose teigiama, kad atrastasis genas, pavadintas WWP2, puola ir naikina natūraliai organizme susidarantį baltymą, neleidžiantį vėžinėms ląstelėms plisti.
Laboratorijoje atliktų tyrimų metų Rytų Anglijos universiteto mokslininkai nustatė, kad užblokavus geną WWP2 padidėja apsauginio baltymo lygis ir vėžinės ląstelės nebeplinta.
Vienas iš tyrime dalyvavusių mokslininkų Surinderis Soondas sako, kad tai yra „naujas įdomus požiūris į vėžio gydymą ir auglių augimo blokavimą, jis turi didžiulį potencialą“.
„Dabar laukia iššūkis sukurti efektyvius vaistus, kurie leistų įsiskverbti į vėžio ląsteles ir užblokuoti geną“, – sako tyrimui vadovavęs Endrius Čentris (Andrew Chantry).
Tyrimus, apie kuriuos kalbama šiame pranešime, vykdo ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto tyrėjai.
„Tai ne pirmas optimistinis pranešimas apie mokslininkų laimėjimus vėžio tyrimų srityje, – pastebi VUOI Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas dr. (HP) Kęstutis Sužiedėlis. – Kyla logiškas klausimas: kokį atradimą šį kartą paskelbė Rytų Anglijos universiteto mokslininkai?“
Pasak onkologo, kolegų iš Anglijos S.Soondo ir E.Čentrio tyrimų rezultatas – puikus vėžio tyrimų genominėje eroje laimėjimų pavyzdys. Dar šio šimtmečio pradžioje, 2002–2003 m., visuminių tyrimų metodai leido nustatyti agresyviai besivystančio (metastazuoti linkusio) krūties vėžio ląstelių genomų raišką.
VU mokslininkas mano, kad vėžio tyrėjai dar tikrai turi darbo artimiausiam dešimtmečiui, bet jau galima pagrįstai teigti, kad vėžio tyrimai pogenomineje eroje atskleidė labai perspektyvias kryptis. Šios kryptys – metastazavimo tyrimai ir klasikinių vėžio terapijos priemonių (spindulinė terapija ir chemoterapija) poveikio navikų ląstelėms bei pacientų organizmams tyrimai.
Galima pasidžiaugti, kad ir VUOI tyrėjai turi galimybę naudoti šiuos metodus ir vykdo tyrimus abiem tyrimų kryptimis. Tikimasi, kad tokių tyrimų kompleksas leis ne tik nustatyti, kurių pacientų vėžinės ląstelės yra agresyvesnės, sukurti būdus stabdyti tokių ląstelių plitimą, bet ir pasiūlys kiekvienam pacientui veiksmingiausią gydymą.