Viršutinė atmosfera palengvina gyvsidabrio patekimą į mitybos grandinę

Žmonės, iš metalinio gyvsidabrio elemento, kiekvienais metais į atmosferą „išsiurbia“ tūkstančius tonų garų. Šie garai gali likti „pakibę“ atmosferoje ilgą laiko tarpą, kol pavirs į formą, kuri gali būti lengvai pašalinta iš atmosferos.

Nauji tyrimai parodė, kad viršutinė troposfera ir žemutinė stratosfera dirba taip, kad performuotų pradinį gyvsidabrį į oksiduotą, kuris lengvai patenka į vandens ekosistemas ir, galiausiai, į mitybos grandinę. „Viršutinė atmosfera veikia kaip cheminis reaktorius, kad paruoštų gyvsidabrį perdavimui į ekosistemas“, – teigė Seth Lyman, Vašingtono Bothell Universiteto mokslo ir technologijų profesorius. Šio tyrimo duomenys surinkti 2010 metais spalio ir lapkričio mėnesiais, tiriamųjų skrydžių virš Šiaurės Amerikos ir Europos, vykdomų Nacionalinio Atmosferos centro tyrimų aviacija, metu.

Tyrėjai naudojo įrenginius, pagamintus Bothell universitete, kurie, tame pačiame oro mėginyje, gali užfiksuoti tiek pradinį gyvsidabrį, tiek oksiduotą; įrenginys įrašinėja parodymus kas 2,5 minutes. Skrydžiai yra vykdomi 19 000 – 23 000 pėdų aukštyje, daug žemiau troposferos ir stratosferos susidūrimo vietos.

Kaip tiksliai vyksta oksidacijos procesas nėra tiksliai žinoma, kai vyksta transformacija, oksidavęs gyvsidabris yra greitai pašalinamas iš atmosferos, dažniausiai orui kylant į paviršių. Jam pakilus į paviršių, oksidavęs gyvsidabris bakterijų transformuojamas į metilo gyvsidabrį, į formą, kuri lengvai gali būti įtraukta į mitybos grandinę ir galiausiai gali įtakoti gyvsidabriu užterštų žuvų atsiradimą.

Kai kurios vietovės, kaip pietvakarių Jungtinės Valstijos, turi specifines klimato sąlygas. Atitinkamos sąlygos įtakoja didesnę oksiduoto gyvsidabrio, iš viršutinės atmosferos, kiekį. Vieta kur paviršiuje „apsistoja“ gyvsidabris nuo vietos, kur jis yra paskleistas gali būti nutolusi tūkstančius mylių. Pavyzdžiui, gyvsidabris paskleistas nuo anglių deginimo Azijoje gali pakilti į atmosferą, prieš oksidaciją apskrieti gaublį porą kartų, tada nusileisti į paviršių bet kurioje vietoje. Suprantant kur gyvsidabris yra oksiduojamas ir perduodamas, padėtų nuspėti jo smūgius ekosistemoms.