Europos astronomų komanda panaudojo ESO teleskopą (LDT) žvaigždės Paukščių Take tyrinėjimui, kuri daugelio manymu išviso neturėtų egzistuoti.
Jie ištyrė, kad ši žvaigždė daugiausiai sudaryta iš vandenilio ir helio, tik su nepaprastai mažais kiekiais kitų cheminių elementų. Ši intriguojanti struktūra yra plačiai pripažintos teorijos apie žvaigždės formavimąsi „uždraustoje zonoje“. Tai reiškia, kad ji tokios formos negalėjo egzistuoti.
Blankioje žvaigždėje Liūto žvaigždyne, pavadinimu SDSS J102915+172927, buvo atrasta mažiausias kiekis elementų, sunkesnių už helį iš visų iki šiol ištyrinėtų žvaigždžių. Jos masė yra mažesnė už Saulės, ir gali būti, kad jos amžius siekia 13 milijardų metų.
„Plačiai pripažinta teorija numato, kad tokia mažos masės ir žemo priemaišų lygio žvaigždė neturėtų egzistuoti, nes medžiagų debesys, iš kurios ji susiformavo, negalėjo susikondensuoti.“ – teigia dokumento autorė Elisabetta Caffau ( Heidelbergo Universiteto Astronomijos Centras ir Paryžiaus observatorija). „Rasti tokią žvaigždę „uždraustoje zonoje“ buvo tikras siurprizas, ir tai reiškia, kad mes turėsime persvarstyti keletą žvaigždžių formavimosi modelių.“
Komanda ištyrė žvaigždės ypatybes naudodami rentgeno spindulių šaudyklę ir Ultravioletinių bei Regimųjų Spindulių Spektrografą, kurie yra sumontuoti LDT. Tai jiems leido išmatuoti, kokia elementų gausa pasižymi žvaigždė. Jie ištyrė, kad metalų santykis SDSS J102915+172927 yra daugiau nei 20000 kartų mažesnis nei Saulėje.
„Žvaigždė yra blanki, taipogi metalais nepraturtinta. Mes galėjome aptikti tik vieno elemento, sunkesnio už helį, pėdsakus – kalcio – pirmojo mūsų tyrinėjimo metu.“ – teigia projekto prižiūrėtojas Piercarlo Bonifacio (Paryžiaus observatorija).
„Mes turėjome prašyti papildomo laiko prie šio teleskopo Europos Pietinės Observatorijos generalinio direktoriaus, kad galėtume daug detaliau išstudijuoti žvaigždės aspektus ir atrasti kitų metalų.“
Kosmologai tiki, kad lengviausi cheminiai elementai – vandenilis ir helis – susiformavo iškart po Didžiojo Sprogimo, kartu su šiek tiek ličio. Tuo tarpu kiti cheminiai elementai žvaigždėse susiformavo laikui bėgant. Supernovos sprogimas išsklaidė žvaigždinę medžiagą po tarpžvaigždinę terpę, taip ją prisotindamas metalais. Naujos žvaigždės susiformavo iš šios praturtintos terpės, taigi jos, susikūrimo metu, turėjo didesnius metalų kiekius, nei senesnės žvaigždės. Tokiu būdu, metalų santykis žvaigždėse parodo mums, kokio amžiaus yra žvaigždės.
“Žvaigždė, kurią tyrinėjame, turi nepaprastai mažai metalų, tai reiškia, kad ji labai primityvi. Tai gali būti viena iš seniausių atrastų žvaigždžių.“ – pridėjo Lorenzo Monaco (EPO, Čilė), kuris taip pat yra įtrauktas į tyrimą.
(No Ratings Yet)
Loading...