Astronomai, kasdien atrandantys naujas planetas (apytiksliai 500-tų planetų yra žinomi orbitiniai duomenys), naudodami infraraudonųjų spindulių jutiklius,
aplink daugelį žvaigždžių aptiko šviežių dulkių emisiją.
Ši emisija, pirmą kartą pastebėta 1980 metais, Infraraudonųjų spindulių atronomijos palydovu (IRAS), atsiranda iš mažų dalelių esančių diskuose aplink žvaigždes, tai galėtų būti ankstyva planetų formavimosi stadija. Kai kuriais atvejais, dulkelių modelio temperatūra ir erdvinis pasiskirstymas rodo, kad diskas turi plyši, galbūt atsiradusį dėl planetos atitinkamo orbitinio atstumo.
Kadangi planetos yra sudarytos iš tarpžvaigždinių medžiagų, dulkių žiedai esantys jaunose sistemose, gali būti planetų kūrimosi proceso likučiai. Manoma, kad šios dulkelės išnyksta tik po kelių šimtų milijonų metų. Astronomai pastebi, kad vyresnėse žvaigždžių sistemose, dulkelės kažkokių būdu vėl atsiranda. Vienas populiariausių scenarijų yra: Planetos ir asteroidai sistemoje susiduria ir suyra, tuo būdu kurdami dulkes.
Dėl šios priežasties labai senos žvaigždės (Tos kurioms milijardas ar daugiau metų, Saulei apie 4,5 milijardo metų) neturėtų turėti naujų dulkelių. Tos žvaigždžių sistemos turėjo stabilizuotis, ir laikas tokiems susidūrimams turėjo būti jau senai praėjęs.
Tai yra problema, kai naujos dulkelės yra matomos aplink labai senas žvaigždes. Be to, kadangi bet kokios naujai atsiradusios dulkelės taip pat greitai išsisklaidys, turi būti kažkoks mechanizmas, kuris reguliariai atstato jų kiekį. Atronomai, bandantys sudėti nuoseklų planetų susidarymo ir vystymosi procesų scenarijų, bando suvokti atsakymus į šiuos klausimus.
“SAO” atronomai: Marco Matranga, Jeremy Drake, Vinay Kashyap, kartu siūlo atsakyma vienam kompleksui žvaigždžių šiame galvosukyje.
Jie panaudojo “Spitzer” kosminį teleskopą, kad ištirtų šviežią, perteklinę, infraraudoną emisiją, esančią aplink tris žvaigždžių sistemas, kuriose kiekviena susideda iš dviejų žvagždžių skriejančių artimose orbitose. Išmatuota infraraudonoji emisija gali būti kiek daugiau nei 1,9% visos emisijos šiose sistemose.
Jie pažymi, kad dvigubos žvaigždžių sistemos yra magnetiškai aktyvios (jų atmosferos paviršiuje aptinkamos Saulės dėmės) ir jų magnetiniai laukai sąveikaujantys su vėjais gali sukelti pakitimus žvaigždžių orbitose. Šie pokyčiai gali savo ruožtu sugriauti bendrą sistemos stabilumą ir orbitose aplink žvaigždes sukelti naujus susidūrimus tarp kūnų, tai logiškai paaiškina naujų dulkelių atsiradimą.
Tiesą sakant, šios dvigubos žvagždės yra naikintojos pasaulių, skriejančių orbitose aplink jas, kurie išliko milijardus metų.
(No Ratings Yet)
Loading...